Nors dažnai akcentuojama, jog Lietuvos miestai pagal užstatytos aplinkos ir žaliųjų plotų santykį yra itin žali tiek Europos, tiek pasaulio kontekste, gerai sutvarkytų, gyventojams pritaikytų želdynų yra sąlyginai mažai. Želdynai ir kiti žaliosios infrastruktūros sluoksniai Lietuvos urbanizuotose teritorijose yra fragmentuoti, jiems nėra keliami kokybės reikalavimai, nėra atsižvelgiama į jų potencialą teikti platesnį spektrą ekosisteminių paslaugų, tame tarpe ir prisidėti prie klimato kaitos poveikio švelninimo. Dėl žalumos trūkumo, miestų aplinkai darosi vis sudėtingiau reguliuoti vietinį mikroklimatą, mažinti taršą ir karščio salos efektą. Tuo pačiu, dėl nelaidžių dangų augimo miestuose vis daugiau kritulių negali susigerti į gruntą, ir, pilkajai infrastruktūrai neatlaikius gausėjančių lietaus nuotekų krūvio, patvinsta gatvės. Mažėjantis žalumos kiekis skatina vis mažiau tvarius įpročius ir mūsų, miestų gyventojų tarpe – darosi sunku rinktis keliones pėsčiomis, tenka išnaudoti daugiau resursų patalpų vėsinimui ir t.t.
KLIENTAS: LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA
VIETA: LIETUVA
PROJEKTO TIPAS: STRATEGINĖS REKOMENDACIJOS, ĮRANKIO KŪRIMAS
METAI: 2020-2021
ATSISIŲSTI ŽALUMO INDEKSĄ
APIE ŽALUMO INDEKSĄ
Vis daugiau šiuolaikinių miestų visame pasaulyje aktyviai ieško būdų gerinti savo aplinkos būklę ir siekia iš naujo pergalvoti žmogaus ir gamtos santykį, sumažinti energijos ir įvairių išteklių vartojimą. Žalumo indeksas (angl. Green Space Factor) yra viena iš priemonių, padedanti miestams siekti savo išsikeltų tvarumo tikslų ir užtikrinti bent minimalų urbanistinėje aplinkoje vystomų projektų indėlį, skatinant natūralius procesus, bioįvairovės išsaugojimą ir ekosisteminių paslaugų teikimą.
Žalumo indekso įrankis yra naudojamas savivaldybių teritorijų vystymo politikoje, nustatant reikalavimus, kuriuos vystytojai turi atitikti prieš gaudami statybų leidimą. Įvertindamas įvairius elementus – kaip augmeniją ar paviršius – pagal jų teikiamas ekosistemines paslaugas, įrankis suteikia jiems skirtingus koeficientus. Šių elementų kiekiai ir plotai yra dauginami iš jų koeficientų ir tokiu būdu, atsižvelgiant į viso sklypo plotą ir tam tikras kitas projekto aplinkybes, yra nustatomas projekto surinktas žalumo indekso balas.
ŽALUMO INDEKSO SVARBA
Skatindamas intensyvesnį paviršių padengimą augalija, Žalumo indeksas turi didelį potencialą padėti gerinti Lietuvos miestų gyventojų gyvenimo kokybę ir užtikrinti atsparumą didėjančioms klimato kaitos grėsmėms. Žalumo indekso taikymas reikšmingai prisideda prie miestų žaliosios infrastruktūros tinklo stiprinimo, ir užtikrina didesnį jo teikiamų naudų efektyvumą: oro temperatūros reguliavimą per garavimo procesus ar apsaugą nuo saulės ir vėjo, natūralių deguonies, anglies ir vandens ciklų subalansavimą, dirvožemio erozijos stabdymą, triukšmo sugėrimą, oro taršos sulaikymą, miestų bioįvairovės išsaugojimą, vietinių maisto produktų tiekimą ir daug kitų.
Žalumo indekso įrankis buvo sukurtas „Kurk Lietuvai” programos metu, remiantis Helsinkio žalumo indekso modeliu ir bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija, akademikais iš Vilniaus Universiteto, Kauno Technologijos Universiteto ir kitais ekspertais.
Žalumo indekso vystymo laiko juosta.
