Žalių erdvių prioritetizavimas Vilniuje

GIS duomenimis paremta žaliosios infrastruktūros prioritetizavimo metodologija Vilniaus mieste.

Šio projekto metu sukūrėme metodiką, pagrįstą geografinės informacinės sistemos (GIS) naudojimu ir Vilniaus miesto savivaldybei prieinamais duomenimis, ko pagrindu bus kuriamas interaktyvus įrankis – Vilniaus žaliosios infrastruktūros prioritetizavimo žemėlapis. Šio įrankio dėka savivaldybė gebės žemėlapyje nustatyti Vilniaus miesto problemines zonas, kur žaliosios infrastruktūros poreikis yra didžiausias, strategiškai planuoti investicijas į miesto žaliąsias jungtis, bei stebėti, kokį poveikį daro jau integruoti žaliosios infrastruktūros sprendimai miesto teritorijose.

KLIENTAS: VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ

VIETA: VILNIUS

PROJEKTO TIPAS: GIS DUOMENYS, ĮRANKIO KŪRIMAS, ANALIZĖ

METAI: 2022

BENDRADARBIAVIMAS: S. G. PETRAITYTĖ

METODOLOGIJOS POREIKIS VILNIAUS MIESTE

Vilniaus miesto plėtra ir didėjantis tankumas suteikia ir galimybių, ir iššūkių. Atnaujinant miesto teritorijas svarbu prioritetą teikti tokiems aspektams kaip geresnė aplinkos kokybė, socialinis teisingumas ir tvari plėtra. Nuoseklus žaliosios infrastruktūros diegimas mieste padeda pasiekti šių tikslų, tačiau jos potencialas neretai yra neįvertinamas.

Nors Vilniuje yra įvairių iniciatyvų, siekiančių pagerinti miesto žaliąsias erdves, jų prieinamumą ir tarpusavio jungtis, duomenimis paremto ir visapusiško žaliosios infrastruktūros planavimo pagal poreikį vis dar nėra. Visose miesto teritorijose reikia geros kokybės žaliosios infrastruktūros, kuri turi būti sąmoningai projektuojama ir prižiūrima, o planuojant investicijas yra svarbu žinoti, kurioms miesto teritorijoms ir problemoms žaliosios infrastruktūros intervencijos yra reikalingiausios.

 

ŽALIOSIOS INFRASTRUKTUROS POREIKIO PRIORITETIZAVIMAS

Tam, kad ŽI integravimas miestuose darytų didžiausią poveikį, jos strateginis planavimas turėtų būti pagrįstas kokybiškais ir konkrečias aplinkybes atitinkančiais duomenimis. Miestų savivaldybėms planuojant ir investuojant į žaliąją infrastruktūrą turi būti pasitelkiami šiuolaikiniai duomenų modeliavimo ir atvaizdavimo metodai, naudojant geografines informacines sistemas (GIS).

Įvairios miesto teritorijos paprastai susiduria su skirtingais iššūkiais. Pavyzdžiui, kai kurie rajonai yra labiau veikiami oro taršos, kiti tuo tarpu dažniau susiduria su prastesniu želdynų pasiekiamumu ar patvinusiomis gatvėmis smarkių liūčių metu. Gerųjų praktikų ir akademinės literatūros analizės metu, buvo nustatytos 6 pagrindinės duomenų temos:

1. Socialinė infrastruktūra.
2. Aplinkos kokybė.
3. Biologinė įvairovė.
4. Sveikata.
5. Ekonomika.
6. Planavimas ir susisiekimas.

Siekiant suteikti papildomą kontekstą ir geriau suprasti aktualias sritis planuojant žaliają infrastruktūrą mieste, įrankyje taip naudojami papildomi kontekstiniai domenų sluoksniai.

Šis projektas parodo, kad siekiant efektyvinti ribotas investicijas į žaliąją infrastruktūrą, sprendimų priėmėjai galėtų sutelkti dėmesį į miesto teritorijas, kurios pagal šioje metodologijoje aprašytą modelį, gali būti nustatytos kaip prioritetinės.

Žalių erdvių prioritetizavimo įrankio prototipas (© BLUMA).