Tai pusę metų trukusios architektų, mokslininkų ir švietimo specialistų kūrybinės partnerystės rezultatas. Projektas susideda iš Lietuvos pradinių klasių mokytojų apklausos esamai situacijai išsiaiškinti, „Tvarūs ateities miestai“ dirbtuvių aštuoniose Lietuvos mokyklose bei nemokamo informacinio leidinio ir mokymo medžiagos visiems pradinių klasių mokytojams, siekiant tyrinėti klimato kaitos, sveikos ir žalios urbanizuotos aplinkos ir biologinės įvairovės temas, kurių supratimas yra būtinas mūsų miestų klestėjimui ateityje.
KLIENTAS: LIETUVOS KULTŪROS TARYBA
VIETA: VILNIUS, KAUNAS, BIRŠTONAS, TAURAGĖ, PANEVĖŽYS, VISAGINAS, IGNALINA
PROJEKTO TIPAS: EDUKACIJA, DIRBTUVĖS
METAI: 2022-2023
ŠVIETIMO TVARUMO TEMA POREIKIS
Jei norime, kad mūsų ateities miestai būtų atsparūs klimato kaitos veiksniams, o gyventojai Lietuvoje vertintų ir puoselėtų mus supančią gamtą, darytų į tvarią aplinką orientuotus sprendimus, turime pradėti nuo savo vaikų. Būtent vaikai yra imliausia ir smalsiausia visuomenės dalis, būsimi pasaulio ir aplinkos kūrėjai, kuriems yra tikslingiausia diegti pilietišką ir kritišką požiūrį, skatinti kad ir labai subjektyviais kriterijais vertinti aplinką, reikšti nuomonę ir galų gale imtis iniciatyvos keisti tai, kas nepatinka.
Nepaisant didėjančios būtinybės strategiškai integruoti gamtą į mūsų miestus dėl precedento neturinčios klimato ir biologinės įvairovės kritinės padėties, Lietuvos švietimo sektoriaus potencialas supažindinti ir įtraukti augančias kartas į šias temas nėra pakankamai ištirtas. Lietuvos formaliojo ir neformaliojo švietimo, ypač pradinio ugdymo, programose trūksta naujoviško turinio ir išteklių klimato kaitos, biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros atžvilgiu.
TVARIŲ ATEITIES MIESTŲ DIRBTUVĖS
Pamokų metu, pasitelkiant interaktyvias ir įtraukiančias kūrybines veiklas, moksleiviai yra supažindinami su gamtos elementų veikimo principais ir jų svarba miestų ekosistemose. Dalyviai susipažįsta su urbanistikos, architektūros bei ekologijos temomis, lavina kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi. Vaikai yra skatinami geriau suprasti juos supančią žmogaus sukurtą aplinką, kodėl ji yra tokia, kokia yra, koks yra jų pačių ir kitų žmonių santykis su ja. Kuriant dirbtuvių turinį ir mokymosi procesą, buvo siekiama kuo nuosekliau atliepti pradiniam ugdymui būdingas integracijos galimybes.
Dirbtuvėse dalyvavo mokytojai ir ketvirtų klasių moksleiviai iš Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos, Birštono Gimnazijos, Kauno Erudito Licėjaus, Vilniaus Šeškinės pradinės mokyklos, Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazijos, Visagino „Žiburio“ pagrindinės mokyklos, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos ir ViIniaus Valdorfo mokyklos.
Tvirtai tikime, kad mokydami vaikus dar pradinėse klasėse stebėti, vertinti ir mėgautis mus supančia gamtine ir urbanistine aplinka, taip pat ir suprasti apie klimato kaitos poveikį mūsų ekosistemoms, galime vaikams atverti platesnes galimybes kūrybiškesniam mąstymui ir paruošti juos tapti aktyviais tvarios ateities kūrėjais.
Projektas „Tvarūs ateities miestai“ yra remiamas Lietuvos kultūros taryba.
Norime padėkoti visoms projekte dalyvavusioms mokykloms bei pradinių klasių mokytojoms iš Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos, Birštono gimnazijos, Kauno Erudito licėjaus, Vilniaus Šeškinės pradinės mokyklos, Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazijos, Visagino „Žiburio“ pagrindinės mokyklos, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos ir Vilniaus Valdorfo mokyklos.
Taip pat dėkojame projekto ekspertų komandai – Dr. Ievai Misiūnei, Daivai Jankauskienei, Margaritai Kaučikaitei ir Donatai Šablinienei. Bei dirbtuves organizuoti padėjusiai Emilijai Čekavičiūtei.
Nuotraukos iš mokyklose vykusių dirbtuvių (nuotr. G. Gurčiūtė, BLUMA).