Žalumo indekso svarba miestų plėtrai

Interviu, publikuotas žurnalo „Statyba ir architektūra“ 2021 m. birželio – liepos numeryje.

Kokia Žalumo indekso vertė pastato naudotojui? Kaip jis susijęs su miesto tvarumu?

Kiek kitaip, nei kiti tvarumo sertifikatai, Žaliasis indeksas siekia pagerinti ne tiek vidinį pastato klimatą, kiek veikiau projekto poveikį jį supančiai aplinkai, jos mikroklimatui ir ekosistemai. Kitaip tariant, Žalumo indeksas skatina matyti kiekvieną projektą ne kaip uždarą, pavienę ekosistemą, o kaip didesnės visumos, kompleksinių mieste vykstančių procesų dalį.

Įvertindamas įvairių projekto „apvalkalą“ sudarančių elementų teikiamas ekosistemines paslaugas, indeksas teikia pirmenybę tiems elementams ir paviršiams, kurie padeda geriau reguliuoti aplinkos mikroklimatą, paviršinių nuotekų tvarkymą, suteikia daugiau galimybių įvairioms veikloms, teigiamai prisideda prie miestovaizdžio ir bioįvairovės. Savo ruožtu šios aplinkos kokybę gerinančios funkcijos vienaip ar kitaip paliečia visus miesto naudotojus, teikdamos tokias esmines naudas, kaip kad geresnės fizinės ir psichologinės sveikatos ir atsparumo virusams užtikrinimas, galimybių užsiimti bendruomeninėmis ir edukacinėmis veiklomis sudarymas, socialinės sanglaudos skatinimas, kaštų mažinimas ir t. t.

Kur yra riba tarp miesto ir NT vystytojo ar bendruomenės kuriamo (prižiūrimo) kraštovaizdžio?

Miesto savivalda, stebėdama miesto teritorijų visumą, turi kuruoti plėtros procesus privačiuose sklypuose ir, siekdama geriausios galimos pusiausvyros, per reikalavimus ir skatinimus bandyti strategiškai pakreipti jų vystymąsi į vieną ar kitą pusę. Kuo miestas didesnis ir patiriantis daugiau spaudimo patenkinti įvairius poreikius, tuo šis teisinis savivaldybės įgalinimas kelti reikalavimus vystytojams ir tuo pačiu vystyti dialogą ir bendradarbiavimą yra svarbesnis.

Savo ruožtu vystytojai ir bendruomenė taip pat turėtų suvokti ir jausti atsakomybę už jų formuojamo ar prižiūrimo sklypo atliekamą vaidmenį miesto visumoje. Šių dienų pasaulinės problematikos kontekste būtų klaidinga tikėtis, kad miesto ekosistemai sureguliuoti pakanka tik atskirųjų želdynų ir gatvių kuriamo želdinių tinklo. Kiekvienas statybų projektas prisideda prie urbanizuotos aplinkos kokybės formavimo, darydamas neigiamą ar teigiamą įtaką gamtiniams procesams ir miesto biologinės įvairovės būklei. Kitaip tariant, statybų projektai tiesiogiai prisideda prie miestų atsparumo vis dažnėjantiems klimato iššūkiams ir mūsų pačių gyvenimo sąlygų bloginimo ar iš tiesų tvarios, ekologiškos aplinkos kūrimo.

Žinoma, norėtųsi, kad reguliavimo reikėtų kuo mažiau ir būtų išlaikoma kuo didesnė laisvė kiekvieno sklypo šeimininkams savaip prisidėti prie bendro miestovaizdžio įvairovės. Tačiau, kol trūksta visuotinio sąmoningumo ir vieningumo, siekiant tikro pagerėjimo, svarbu sukurti tinkamus saugiklius, kurie padėtų iškelti naują, ambicingesnį projektų ekologinio efektyvumo standartą.

Žalumo indeksus – įrankį, galintį įvertinanti žaliosios infrastruktūros kokybę ir kiekį, turi Vokietija, Švedija, Jungtinė Karalystė ir Suomija. „Kurk Lietuvai” programos metu architektai Gintarė Kapočiūtė, Ignas Kazlauskas, Gaudrė Znutaitė sukūrė jo aprašą, siekiant analogiškus principus adaptuoti ir mūsų miestams (iliustracija G. Kapočiūtė, I. Kazlauskas, G. Znutaitė, 2021).

Leave a Reply

Your email address will not be published.

error: BLUMA content is protected.