Aplinkosauginė karo Ukrainoje kaina

Dalinamės keletu pastarosiomis dienomis publikuotų straipsnių, aptariančių jau dabar jaučiamą Ukrainoje vykstančio karo poveikį aplinkai – ir lokaliame regiono mastelyje, ir pasauliniame kovos su klimato kaita kontekste, kurio niūrios prognozės dar kartą buvo primintos pirmadienį paskelbtoje šeštojoje IPCC ataskaitoje.

Grist straipsnis aptaria, kaip greta humanitarinės krizės, vykstančios Ukrainoje, kiekviena karo diena palieka ir milžinišką žalos aplinkai šleifą. Beatodairiški sprogdinimai kelia didžiulę riziką, kad, apgadinus cheminių gamyklų, kasyklų ar elektrinių infrastruktūrą, į aplinką išsilies kenksminga ar net radioaktyvi tarša; sprogimai suniokoja švaraus vandens ir nuotekų infrastruktūrą, palikdami gyventojus be gėlo vandens ir, tuo pačiu, sukeldami taršos išsiliejimą į vandens telkinius ir aplinką; karas taip pat nutraukė reikšmingas maisto grandines, užtikrinusias grūdų tiekimą Artimųjų Rytų ir Afrikos besivystančioms šalims.

Karas Ukrainoje jau daro neišvengiamą žalą tiek vietos, tiek pasauliniam kontekstui, o tai gali reikšti didelį žingsnį atgal pastangose išlaikyti planetos pusiausvyrą ir kovoje su klimato kaita. Šios pastangos pirmadienį paskelbtos Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje ir taip buvo įvertintos kaip nepakankamos. Kaip rašoma Al Jazeera straipsnyje, susijusiame su šios 5 metus ruoštos ataskaitos paviešinimu, „<…> jei žmogaus sukeltas visuotinis atšilimas nebus apribotas tik iki kelių dešimtųjų laipsnio, Žemė, kurią jau dabar reguliariai kamuoja mirtis sukeliantis karštis, gaisrai, potvyniai ir sausros, ateinančiais dešimtmečiais degraduos 127 būdais, ir kai kurie iš jų bus „potencialiai neatstatomi“”.

Nuotrauka: Daniel LEAL/ Getty Images

Visgi, norisi tikėtis, kad atsiradęs stiprus postūmis Vakarų šalims tapti nepriklausomoms nuo Rusijos naftos ir dujų, paskatins dar atkakliau siekti masinio perėjimo prie švarios energijos ir kitų gamta paremtų sprendimų. Kaip pabrėžiama Politico straipsnyje, klimato kaitos problema tapo neatsiejama nuo beveik visų pasaulį užklumpančių geopolitinių iššūkių, dar labiau paaštrindama jų neigiamas pasekmes, todėl ji neturėtų būti matoma izoliuotai, o sprendimai, kurių ji reikalauja, galiausiai užtikrins ne tik gerėjanti ekosistemų, bet ir geopolitinį stabilumą.

PILNOS NUORODOS Į MINĖTUS STRAIPSNIUS:

1) https://grist.org/international/environmental-costs-of-russias-invasion-of-ukraine/?fbclid=IwAR0JJlPkj3mEjlVdfLWON9szMfRheJio2PnjyN4OGUBRO6-cDkXm67AJxrw

2) https://www.ipcc.ch/report/ar6/wg2/

3) https://www.aljazeera.com/news/2022/2/28/climate-change-could-make-world-sicker-poorer-un-report#:~:text=The%20UN%20Intergovernmental%20Panel%20on,ways%20–%20with%20some%20being%20“potentially

4) https://www.politico.eu/article/link-vladimir-putin-climate-change-russia-ukraine/

Pagrindinės Nuotraukos šaltinis:

Conflict and Environment Observatory https://ceobs.org/the-ukraine-conflicts-legacy-of-environmental-damage-and-pollutants/

Leave a Reply

Your email address will not be published.

error: BLUMA content is protected.