Miestų žalioji infrastruktūra (ŽI) apima įvairius gamtinius, pusiau gamtinius ir inžinerinius elementus – nuo parkų, medžių alėjų ir želdynų, iki vandens telkinių, paviršinio vandens valdymo sprendinių, žaliųjų stogų ir fasadų. Palaikydami ir stiprindami natūralius ekosistemų procesus, šie sprendiniai kuria daugialypę naudą: gerina aplinkos kokybę, prisideda prie socialinės gerovės ir bendruomeniškumo, skatina aktyvų laisvalaikį, teigiamai veikia psichinę ir fizinę sveikatą. Kartu tai gali tapti ir realia pridėtine verte vietos ekonomikai – kurti patrauklesnes sąlygas verslui, didinti teritorijų patrauklumą ir investicijų potencialą.
Žaliosios infrastruktūros terminas, jau kuris laikas taikomas užsienio šalyse, vis dažniau naudojamas ir Lietuvoje. Jo esmė – perteikti įdėją, kad gamtiniai elementai miestuose nėra tik „gražus fonas“, bet būtina, funkcionali infrastruktūra, kuri turi būti planuojama strategiškai, kaip ir „pilkoji“ infrastruktūra. Tai ypač svarbu, kalbant apie miestų prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos poveikio švelninimą, o taip pat ir apie platesnį tikslą – sulėtinti ekosistemų ir biologinės įvairovės degradaciją.
PRADĖTA RENGTI STUDIJA
Neseniai pradėta rengti žaliosios infrastruktūros esamos būklės įvertinimo ir vystymo galimybių nustatymo studija. Tai – pirmasis etapas platesniame Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) įgyvendinamame projekte „Žaliosios infrastruktūros skatinimas“, kuriuo siekiama stiprinti nuoseklesnį ŽI planavimą ir įgyvendinimą Lietuvos urbanizuotose teritorijose.
Studijos rengimo metu taip pat bendradarbiaujame su geografu doc. dr. Jonu Volungevičiumi, kurio ekspertinė patirtis stiprina tyrimo dalį ir padeda užtikrinti, kad studijos išvados būtų pagrįstos išsamiu Lietuvos gamtinių sąlygų ir procesų supratimu.
Šioje studijoje vertinsime, kaip ŽI šiandien planuojama, projektuojama, įgyvendinama ir prižiūrima Lietuvos miestuose. Taip pat identifikuosime pagrindines spragas ir kliūtis – nuo teisinių iki kompetencijų, duomenų, finansavimo bei priežiūros klausimų. Remiantis analizės rezultatais, bus parengtos prioritetinės kryptys ir rekomendacijos, kurios taps pagrindu tolimesniems projekto „Žaliosios infrastruktūros skatinimas“ etapams.
KODĖL ŽI DAROSI VIS AKTUALESNĖ?
Pasauliniai biologinės įvairovės vertinimai rodo, kad šiandien gyvename laikotarpyje, kuris dažnai įvardijamas kaip šeštasis masinis rūšių nykimo periodas. Nepakankamas apželdinimas, prastėjanti vandens, dirvožemio ir oro kokybė urbanizuotose teritorijose sukelia grandinines reakcijas ekosistemų procesuose, kurios negrįžtamai keičia mūsų planetą, įskaitant ir žmonių kasdienybę.
Miestai šioje situacijoje turi svarbų vaidmenį: jie gali ir turi prisidėti prie ekosistemų pusiausvyros palaikymo bei stiprinti jų atsparumą žmonių veikloms vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu.
Ne veltui ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. akcentuoja būtinybę integruoti žaliąją infrastruktūrą į miestų planavimą, stiprinti ŽI elementų tarpusavio jungtis ir atsisakyti biologinei įvairovei žalingų praktikų. Šį kontekstą papildo ES biologinės įvairovės strategijos dalis – Gamtos atkūrimo reglamentas. Jis numato, kad iki 2030 m. pabaigos miestuose neturi mažėti nei žaliųjų erdvių plotas, nei medžių lajų padengimas, o nuo 2031 m. turi būti siekiama šių rodiklių didėjimo.
Miestų aplinka taip pat yra reikšminga platforma, leidžianti pasiekti didelę visuomenės dalį ir stiprinti žmonių ryšį su gamta, auginti aplinkosauginį sąmoningumą bei rūpestį ne tik artimiausia aplinka, bet ir platesniais planetos ekologiniais iššūkiais.
BLUMA PATIRTIS ŽI TEMOJE
BLUMA bendraįkūrėjai – Gaudrė Znutaitė, Gintarė Kapočiūtė ir Ignas Kazlauskas – su žaliosios infrastruktūros tema nuosekliai dirba nuo 2020-ųjų. Dalyvaudami programoje „Kurk Lietuvai“ kartu su Aplinkos ministerija įgyvendino du projektus: „Žaliosios infrastruktūros integravimas į miestų planavimą“ ir „Žaliosios infrastruktūros principų taikymas Lietuvos savivaldybėse“.
Žaliosios infrastruktūros planavimo ir projektavimo skirtinguose masteliuose tema vėliau buvo vystoma įvairaus tipo BLUMA projektuose – nuo nacionalinę ir atskirų savivaldybių žalinimo politiką formuojančių strategijų ir žalinimo planų iki konkrečių teritorijų atnaujinimo bei žalinimo įrankių vystymo. Ši patirtis yra svarbus atspirties taškas šiuo metu rengiamai studijai, siekiant įvertinti, kaip žaliosios infrastruktūros konceptas galėtų būti kuo efektyviau integruotas Lietuvos teisinėje sistemoje ir planavimo procesuose.
Projektas „Žaliosios infrastruktūros skatinimas“ vykdomas pagal 2022–2030 metų Plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-01 „Išsaugoti biologinę įvairovę“ 1 veiklą „Gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, žalioji infrastruktūra“ ir yra finansuojamas 2021‒2027 metų Europos Sąjungos biudžeto lėšomis.
